iš senųjų kompiuterio lobynų, neįsivaizduoju kur sugaudytas pamatytas kieno parašytas
dienoraštis
2012 Kov. 6 § 3
pirmiausia, for the record, aš nieko nežadėjau rašyti gal jau net niekada,
bet rednails nelanko paskaitų, manęs nesusitinka, ir už tai sugalvoja pakalbint kitaip, tai vat teks parašyti septynis faktus.
1. rytoj eisiu į kirpyklą ir turbūt paliksiu visus pinigus, kuriuos sutaupiau nustojusi rūkyt cigaretes, gert alų trečiadieniais ir valgyti mieste sekmadieniais. kodėl aš išsirinkau eiti į tokią kirpyklą, kurioje turbūt paliksiu visus pinigus? sužinosite antrame punkte!
2. manau vienas didžiausių egzistuojančių melų yra bet kokios prekės/paslaugos pardavėjo mandagus ar net mielas kreipimasis į vartotoją. netikiu visais "kviečiame užeiti", "lauksime sugrįžtant" ir panašiai. viskas, ką aš matau po tais užrašais, yra NEŠKIT SAVO BAPKES ČIA, PLZ.
todėl aš ir mokėsiu kirpyklai, kuri yra senamiestyje, ant jos durų nerėkia užrašas "UŽEIKIT GI BLET JUMS PATIKS" (t.y. kokybė nėra pakeičiama spalvomis ir rėksmais), aš galėjau užsiregistruoti internetu ir galiu tikėtis, kad kirpėja nepasakos kaip praeitą savaitę kastravo savo katiną, o man nereiks apraudoti savo plaukų.
3. aš dažnai susimąstau apie gerklinį dainavimą. man atrodo tai labai smagus reikalas, tas garso išgargaliavimas tiesiai iš gerklės
4. neseniai miegodama ne namie susapnavau, kad į kažkokią formelę drebančiais pirštais įdedu šalia miegančio žmogaus blakstieną, aplieju ją tirštu, salsvu, klampiu gintaru, jis sustingsta, o blakstiena lieka kaip inkliuzas. dar ryte pabudus įsivaizdavau pievų ir medaus kvapą, seną įkaitusį trobesį vidury rugpjūčio, nors iš tikro kambary tebuvo prirūkyta, o aš bijojau, kad dabar jau tikrai viskas, išprotėjau
5. jei dabar gyvenime atsirastų žmogus, kuris pasiūlytų pusei metų lįst į undergroundą ir ką nors leistis, arba išvaryti į čilę kovoti su nusikalstamumu, arba į afriką savanoriauti, arba į australiją pagyventi aukštyn kojom, aš sutikčiau, nes prieš porą dienų supratau, kad laisvai įsišaldyčiau studijas
6. jei visam likusiam gyvenimui galėčiau pasilikti tik vieną maisto produktą ir gėrimą, tai būtų grikiai ir tamsus alus
7. aš visada painioju, kurios politinės pažiūros yra kairiosios, kurios dešiniosios. išbandžiau milijoną mnemonikos technikų, niekas neveikia
o mano visi mylimiausi blogai jau nominuoti. mėgstu jus, tokius stilingus, ir tikrus
bet rednails nelanko paskaitų, manęs nesusitinka, ir už tai sugalvoja pakalbint kitaip, tai vat teks parašyti septynis faktus.
1. rytoj eisiu į kirpyklą ir turbūt paliksiu visus pinigus, kuriuos sutaupiau nustojusi rūkyt cigaretes, gert alų trečiadieniais ir valgyti mieste sekmadieniais. kodėl aš išsirinkau eiti į tokią kirpyklą, kurioje turbūt paliksiu visus pinigus? sužinosite antrame punkte!
2. manau vienas didžiausių egzistuojančių melų yra bet kokios prekės/paslaugos pardavėjo mandagus ar net mielas kreipimasis į vartotoją. netikiu visais "kviečiame užeiti", "lauksime sugrįžtant" ir panašiai. viskas, ką aš matau po tais užrašais, yra NEŠKIT SAVO BAPKES ČIA, PLZ.
todėl aš ir mokėsiu kirpyklai, kuri yra senamiestyje, ant jos durų nerėkia užrašas "UŽEIKIT GI BLET JUMS PATIKS" (t.y. kokybė nėra pakeičiama spalvomis ir rėksmais), aš galėjau užsiregistruoti internetu ir galiu tikėtis, kad kirpėja nepasakos kaip praeitą savaitę kastravo savo katiną, o man nereiks apraudoti savo plaukų.
3. aš dažnai susimąstau apie gerklinį dainavimą. man atrodo tai labai smagus reikalas, tas garso išgargaliavimas tiesiai iš gerklės
4. neseniai miegodama ne namie susapnavau, kad į kažkokią formelę drebančiais pirštais įdedu šalia miegančio žmogaus blakstieną, aplieju ją tirštu, salsvu, klampiu gintaru, jis sustingsta, o blakstiena lieka kaip inkliuzas. dar ryte pabudus įsivaizdavau pievų ir medaus kvapą, seną įkaitusį trobesį vidury rugpjūčio, nors iš tikro kambary tebuvo prirūkyta, o aš bijojau, kad dabar jau tikrai viskas, išprotėjau
5. jei dabar gyvenime atsirastų žmogus, kuris pasiūlytų pusei metų lįst į undergroundą ir ką nors leistis, arba išvaryti į čilę kovoti su nusikalstamumu, arba į afriką savanoriauti, arba į australiją pagyventi aukštyn kojom, aš sutikčiau, nes prieš porą dienų supratau, kad laisvai įsišaldyčiau studijas
6. jei visam likusiam gyvenimui galėčiau pasilikti tik vieną maisto produktą ir gėrimą, tai būtų grikiai ir tamsus alus
7. aš visada painioju, kurios politinės pažiūros yra kairiosios, kurios dešiniosios. išbandžiau milijoną mnemonikos technikų, niekas neveikia
o mano visi mylimiausi blogai jau nominuoti. mėgstu jus, tokius stilingus, ir tikrus
i did see it coming
2012 Saus. 23 § 1
susipažinau su nauju jausmu, kurio pavadinimas moralkės. jaučiuosi niekam tikęs, labiausiai laiką, ne savo pinigus švaistantis kvailiukas. studijos ir tūsai nėra nė pusė to, ką jaučiu, kad turėčiau veikti. baisiausia, kad šitą problemą bandau spręsti naujais tūsais arba ėjimu miegot, arba, o to tikrai niekad nebūčiau numačiusi, valgymu. jaučiuosi tuščiaviduris, neprotingas padaras, lauke šalta, o aš nenešiosiu jokios kepurės, nes tegu šąla ta galva, aš vis tiek su ja nieko neveikiu.
kas iš tų inspirational talks, pozityvumo, įsitikinimų ir tipenimo miestu ketvirtą ryto, kas iš skaitomų tekstų, žiūrimų nuotraukų ir kas rytą kruopščiai padažytų blakstienų jei gyvenu savo komforto zonoje, savo galvoje, kur viską lyg ir sudėlioju į lentynas, perrikiuoju, suklasifikuoju, ir bandau nusiraminti, kad nesu dūra. kai tikriausiai esu.
tai tiek
kas iš tų inspirational talks, pozityvumo, įsitikinimų ir tipenimo miestu ketvirtą ryto, kas iš skaitomų tekstų, žiūrimų nuotraukų ir kas rytą kruopščiai padažytų blakstienų jei gyvenu savo komforto zonoje, savo galvoje, kur viską lyg ir sudėlioju į lentynas, perrikiuoju, suklasifikuoju, ir bandau nusiraminti, kad nesu dūra. kai tikriausiai esu.
tai tiek
dar vienas įrašas
2011 Gruod. 31 § 2
some people are dancing; some people are smiling; nobody is crying; kids are afraid
atsimenu kokios buvo tuščios gatvės prieš metus ir porą dienų. labai labai snigo. aš grįžau namo ir pagalvojau, kad šiemet įsimylėsiu. kažkaip taip pasirodė, bet buvau šiek tiek girta ir po to tris dienas sirgau, valgiau apelsinus ir nevedžiojau šuns. žiemą buvo mano gimtadienis, kokio velnio mes veikėm visas tas nesąmones.
pavasarį, pavasarį.. lyg suvargus senolė pro miglą atsimenu kokia graži buvo pradžia, aš užmigdavau tokia rami ir nustebusi, visą laiką nustebusi.
o vasarą naktimis nesutemdavo. gal, kokiai valandai. daugiau ne, po tos valandos iškart į balkoną pasipildavo rytmečio šviesa, šlavėjai apačioj įnirtingai šluodavo nuorūkas krintančias iš mano peleninių, po išleistuvių nešėtės aukštakulnius rankose sulaukusios patekančios saulės, aš šypsojausi, nes juk net nebuvo sutemę
rudenį buvo labai gražios spalvos, kad ir sutemdavo anksti. kažkur aštuntą ryto. aš 2011ųjų rudens neatsimenu, rodos taip toli jis ir visi jo įspūdžiai
kai sausio pirmos ankstų ankstų rytą gatvės bent trumpam lieka tuščios, nusėtos storo stiklo šukių, blizgančių konfeti, pamestų karolių, ir tik oras dar vis virpa nuo visų čia praėjusių šūkavusių besibučiavusių žmonių, būtent tą visiškos tuštumos po nakties festivalio akimirką, dar nepradėjus miestui rašyti naujos istorijos, būtent tą akimirką išsipildo ką pagalvojat
2011 Gruod. 26 § 0
Nyčės filosofija: "Anapus gėrio ir blogio"
Kas nutiktų, jei vieną dieną ar naktį demonas prislinktų prie jūsų į jūsų vienišiausią vienišumą ir pasakytų: 'Jei reikėtų nugyventi šį gyvenimą – taip, kaip gyveni dabar ir gyvenai anksčiau – dar kartą ir daug kartų; ir tame nebūtų nieko nauja, o tik visi skausmai ir malonumai, visos mintys ir regėjimai, visos nereikšmingos smulkmenos ir svarbūs dalykai pasikartotų – viskas ta pačia seka ir tvarka – net šis voras, iš mėnesiena tarp medžių, net ši akimirka ir aš pats. Amžinasis egzistencijos smėlio laikrodis apverčiamas vėl ir vėl – ir tu jame, smėlio dulkelė!' Ar nenusiviltum, ar negriežtum dantimis, nekeiktum demono, tai ištarusio?
thinking makes it so
mama užsimanė, kad išmokyčiau žaisti pokerį, nes mat juk mano ex žaidė intensyviai ir užkalinėjo bapkes, o aš, pertraukėlėse tarp sumuštinių darymo ir brangiausiojo kojinių skalbimo, nuoširdžiai domėjausi jo gyvenimu ir išmokau dahuja kombinacijų. mama mama, aš išmokau porą kombinacijų, bet tu pati jas turėtum mokėti nuo kokių devyniolikos.
kažin kodėl aš nusišneku, bet manau mane paveikė tai, kad senyva švedė stvėrė mane šiandien už rankovės, paukščių kalba kažką pasakė, numetė drabužį, kurį, matyt, žadėjo nusipirkti, ir išlėkė iš parduotuvės. sesė išvertė, kad švedė sakė, kad mano akys labai gražios ir primena jos dukrą.
o iš tikrųjų mano akys šiandien labai norėjo verkti prie jūros. gal dėl to, kad neišmokau pokerio, gal dėl to, kad dar vis neįsisavinu kas yra fenomenologija, gal kad rūkyti čia brangu, gal kad mano gražieji batai plyšta, gal kad aš tikrai primenu tos moteriškės dukrą, kurią kas nors pagrobė, išprievartavo, nurėžė auksinius plaukus ir sudėjęs į voką nusiuntė tai moteriškei, o kūną paskandino jūroje, kuri ir žiemą tokia graži ir tokia plati ir tokia bekraštė, ir kurios kraštuose daug namų ir daug nieko neišmokusių žmonių
kažin kodėl aš nusišneku, bet manau mane paveikė tai, kad senyva švedė stvėrė mane šiandien už rankovės, paukščių kalba kažką pasakė, numetė drabužį, kurį, matyt, žadėjo nusipirkti, ir išlėkė iš parduotuvės. sesė išvertė, kad švedė sakė, kad mano akys labai gražios ir primena jos dukrą.
o iš tikrųjų mano akys šiandien labai norėjo verkti prie jūros. gal dėl to, kad neišmokau pokerio, gal dėl to, kad dar vis neįsisavinu kas yra fenomenologija, gal kad rūkyti čia brangu, gal kad mano gražieji batai plyšta, gal kad aš tikrai primenu tos moteriškės dukrą, kurią kas nors pagrobė, išprievartavo, nurėžė auksinius plaukus ir sudėjęs į voką nusiuntė tai moteriškei, o kūną paskandino jūroje, kuri ir žiemą tokia graži ir tokia plati ir tokia bekraštė, ir kurios kraštuose daug namų ir daug nieko neišmokusių žmonių
viskas gerai
2011 Gruod. 12 § 2
man patinka kaip vakare arba sekmadienį grįžus namo randi sustojusį laiką. kavos puodelį paliktą pakeliui link durų,
atidarytą angloną, nebaigtą skypo pokalbį su mama ir 9gagą,
suverstą lovą ir megztinį, kurio nusprendei nesirengti,
man patinka kai įsėdi į traukinį, kuriuo atgal į vilnių važiuoja visi buvę tavo namai, jie vežasi stiklinį indą kepti vištai, 20 litų, kuriuos įdavė teta ir kontrabandinių cigarečių,
man patinka kai traukiny susitinki exą, jūs šnekatės apie tai kuriuo trūlu tuoj išvažiuosit į vėl skirtingas puses, ir man patinka kad vėl nedūsta plaučiai, kad tas 'iki,susimatysim' yra gryniausia fikcija,
ir kad namo grįžus randi kavos puodelį paliktą pakeliui link durų ir ratas užsidaro ir kažkodėl tu rami.
even stars collide and out of their crashing new worlds are born
2011 Gruod. 6 § 0
su ne savo paltu ne savo kapišonu ne savo galva brendu trakų gatve,
norėčiau į trakus ir į dykumą ir dar išnykti ir kad daugiau niekada nesnigtų,
mano kompas leidžia keistus garsus ir kartais rūksta dūmai, tada aš jį išjungiu ir laukiu kol praeis. grupiokas sakė kad čia labai geras metodas, jis norėtų jį panaudoti ir išjungęs mane palaukti kol subręsiu ir nustosiu muštis.
sekmadienį anksti anksti ryte aš galvojau kad išprotėjau ir girdžiu balsus, turėjau pasiėmusi aštuonis litus, ilgai svarsčiau kaip geriausiai už tiek pavalgyčiau ir nusipirkau cigarečių,
kambariokė ruošia anglų prezentaciją, girdžiu kaip šnibžda statistiką apie tai kiek per metus jaunuoliai prancūzai ir lenkai išgeria vyno (lenkai daugiau, nes taip jie formuoja savo identitetą),
ai paskelbti juk visai neseniai europos vertybių tyrimai, lietuviai tokie juokingi, jūs nepatikėtumėt, pvz. jie bene labiausiai europoje pergyvena kad jiems sunkumų kelia rūpinimasis imigrantų socialine gerove,
kas čia dar
per matematiką gražusis dėstytojas vis sakė paleidžiam iksą į begalybę ir žiūrim kas bus,
aš paleidau savo galvą į stalą ir T žiūrėjo kas bus, sakė nieko ypatingo ar kitokio nei įprastai
norėčiau į trakus ir į dykumą ir dar išnykti ir kad daugiau niekada nesnigtų,
mano kompas leidžia keistus garsus ir kartais rūksta dūmai, tada aš jį išjungiu ir laukiu kol praeis. grupiokas sakė kad čia labai geras metodas, jis norėtų jį panaudoti ir išjungęs mane palaukti kol subręsiu ir nustosiu muštis.
sekmadienį anksti anksti ryte aš galvojau kad išprotėjau ir girdžiu balsus, turėjau pasiėmusi aštuonis litus, ilgai svarsčiau kaip geriausiai už tiek pavalgyčiau ir nusipirkau cigarečių,
kambariokė ruošia anglų prezentaciją, girdžiu kaip šnibžda statistiką apie tai kiek per metus jaunuoliai prancūzai ir lenkai išgeria vyno (lenkai daugiau, nes taip jie formuoja savo identitetą),
ai paskelbti juk visai neseniai europos vertybių tyrimai, lietuviai tokie juokingi, jūs nepatikėtumėt, pvz. jie bene labiausiai europoje pergyvena kad jiems sunkumų kelia rūpinimasis imigrantų socialine gerove,
kas čia dar
per matematiką gražusis dėstytojas vis sakė paleidžiam iksą į begalybę ir žiūrim kas bus,
aš paleidau savo galvą į stalą ir T žiūrėjo kas bus, sakė nieko ypatingo ar kitokio nei įprastai
nerd
2011 Lapkr. 30 § 2
visi normalūs žmonės anglų paskaitai ruošia prezentacijas apie rytiečių tradicijas, lietuvos šventes arba niujorko metropoliteną. aš gi susigalvoju sąvoką bloginimo kultūra ir įsisuku į guglinimo liūną
http://tigerbeatdown.com/2011/10/17/come-one-come-all-bloggers-bear-it-all-out-feminist-and-social-justice-blogging-as-performance-and-bloodshed/
žiauriai įdomu!
We flail ourselves open. We bleed for your entertainment. We tell the stories of our struggles, we write about our daily lives, about our encounters with oppression, we harangue you to take our side. And the reader, the audience receives this as a performance.norėjau parašyt dar kažką, bet tiek to
I write to overcome loneliness. Yours, mine, ours. I put out these words every day hoping that we will see each other for whom we truly are: difficult, fucked up, monstrous, generous, brilliant, capable of immense good and capable of unspeakable evil.
http://tigerbeatdown.com/2011/10/17/come-one-come-all-bloggers-bear-it-all-out-feminist-and-social-justice-blogging-as-performance-and-bloodshed/
